Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
Versija neįgaliems | Struktūra | Pagalba
Prisijungti
Elektroninio archyvo informacinė sistema
Pradžia > Aprašų paieška
Fondo aprašas
K-9. Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA)
Lietuvos ypatingasis archyvas
1992--2017 m.
apyrašas - 2
apskaitos vnt. - 439
Lietuvos ypatingasis archyvas
Lietuvos ypatingasis archyvas (1995-10-10–veikla tęsiama).

Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau – LYA) išaugo iš 1993–1995 metais veikusios Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LAD) Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupės. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1991 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutarimą „Dėl Sovietų Sąjungos karinių-represinių struktūrų Lietuvoje“, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybę įpareigojo imtis priemonių, kad SSRS KGB, vidaus kariuomenės ir kitos represinės struktūros būtų išformuotos, o jų veikla Lietuvoje nutraukta, bei pavedė jai pareikalauti, kad SSRS vyriausybė nedelsiant perduotų Lietuvai visą dokumentaciją ir archyvinę medžiagą, susijusią su SSRS NKVD, MGB ir KGB veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tų pačių metų rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą „Dėl Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje ištyrimo“. Siekiant visiškai nutraukti KGB veiklą Lietuvoje, šiuo nutarimu buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Laikinoji komisija KGB veiklai Lietuvoje ištirti. Ji buvo įpareigota pradėti tirti SSRS KGB veiklą Lietuvoje, taip pat perimti visą turtą, archyvus bei kitą dokumentaciją, esančius SSRS KGB padaliniuose Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1992 m. spalio 29 d. priėmė įstatymą „Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo“, kuriuo buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) LTSR padalinio ir kitų Lietuvoje veikusių SSRS saugumo-žvalgybos tarnybų, taip pat buvusios LTSR vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos komunistų partijos archyvus paskelbė nacionaliniu turtu ir Lietuvos valstybės nuosavybe, nepaisant jų buvimo vietos. Tą pačią dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą „Dėl Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo“ įsigaliojimo tvarkos“, kuriuo Laikinosios komisijos perimtų dokumentų tvarkymui ir tyrimui įsteigė Valstybinį Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrą (1993 m. liepos mėn. reorganizuotas į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą; toliau – LGGRTC). Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Valstybinio Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro įsteigimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo“ įsigaliojimo tvarkos“ pakeitimo“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 526 patvirtino Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų perdavimo ir priėmimo nuostatus. Vadovaujantis šiais nuostatais, ypatingos reikšmės archyviniams dokumentams aprašyti ir sutvarkyti, iki jų perdavimo Lietuvos archyvų generalinei direkcijai (1995 m. balandžio mėn. pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LAD), turėjo būti sudarytos dvi darbo grupės: viena – iš Laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti narių, kita – iš Lietuvos archyvų generalinės direkcijos atstovų.

Lietuvos archyvų generalinės direkcijos 1993 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 99 buvo įsteigta Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupė. 1993 m. birželio – 1995 m. spalio mėn. grupės vadovu dirbo Arūnas Bubnys, 1995 m. spalio – 1996 m. kovo mėn. – Antanas Šoliūnas. Darbo grupė veikė Vilniuje, Gedimino pr. 40/1, buvusiuose KGB rūmuose.

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 50 buvo įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas. Archyvas įsikūrė Vilniuje, Gedimino pr. 40/1 esančio pastato patalpose.

Vadovaujantis Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų perdavimo ir priėmimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 526, 1995 m. lapkričio – 1996 m. vasario mėn. speciali Buvusio KGB LTSR padalinio archyvinių dokumentų perdavimo komisija perdavė valstybiniam saugojimui LYA visą išlikusį buvusio LSSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyvą (apie 787000 saug. vnt.).

1996 metais užbaigus KGB dokumentų perdavimą LAD žinion, LAD 1996 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 14 1996 m. kovo 1 d. Ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų tvarkymo darbo grupė buvo panaikinta. Didžioji dalis buvusių jos darbuotojų perėjo dirbti į LYA.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtino Ypatingosios valstybinio archyvų fondo dalies saugojimo, tvarkymo, tyrimo ir naudojimo reglamentą. Juo buvo nustatyta Ypatingajai valstybinio archyvų fondo daliai priklausančių dokumentų saugojimo, tvarkymo, tyrimo, naudojimo ir vertės ekspertizės atlikimo tvarka. Reglamento patvirtinimas padėjo teisinį pagrindą Ypatingosios dalies dokumentų tvarkymui ir naudojimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. lapkričio 6 d. potvarkiu Nr. 505 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos ypatingos reikšmės archyvinių dokumentų perdavimo“, 1997 m. balandžio mėn. buvo pradėtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos žinioje esančių buvusios LSSR vidaus reikalų ministerijos 1940–1941 m., 1944–1991 metų dokumentų perėmimas valstybiniam saugojimui. Iki 1997 m. pabaigos archyvas iš Vidaus reikalų ministerijos perėmė daugiau kaip 1 mln. 242 tūkst. saug. vnt. Perėmus LSSR vidaus reikalų ministerijos dokumentus, LYA saugomų bylų skaičius padidėjo beveik dvigubai,– 1998 m. pradžioje archyve buvo sukaupta jau daugiau kaip 2 mln. 111 tūkst. saug. vnt.

LYA 1997 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 01-05-3 perimtiems VRM dokumentams saugoti ir tvarkyti buvo įsteigtas naujas struktūrinis archyvo padalinys – VRM dokumentų skyrius. Skyrius įsikūrė naujame, specialiai archyvui statytame pastate, esančiame Vilniuje, O. Milašiaus g. 23.

LAD generalinio direktoriaus 2000 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 36 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas reorganizuotas, perduodant reorganizuojamos įstaigos funkcijas, į LYA struktūrinį padalinį.

LAD generalinio direktoriaus 2000 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 36 patvirtinus naujus LYA nuostatus, LYA buvo suteiktas savarankiškos įstaigos, valdančios savo lėšas ir turtą, statusas. Pagal patvirtintus nuostatus, LYA yra valstybinės archyvų sistemos įstaiga, vykdanti jai deleguotas viešojo administravimo funkcijas. LYA yra biudžetinė įstaiga, juridinis asmuo, turi sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Pagrindiniai LYA uždaviniai – administruoti LAD nustatytą valstybinio archyvų fondo dalį, užtikrinti administruojamų dokumentų išsaugojimą ir prieinamumą visuomenei, išduoti dokumentus, užtikrinančius asmenų teisių ir valstybės institucijų poreikių realizavimą. Įgyvendindamas šiuos uždavinius, archyvas saugo ir kaupia buvusios LTSR KGB, LKP, VRM, kitus su okupacinėmis represinėmis struktūromis, gyventojų genocidu ir rezistencija susijusius dokumentus, vykdo saugomų dokumentų fizinės būklės monitoringą ir įgyvendina dokumentų išsaugojimą užtikrinančias priemones, tvarko saugomų dokumentų apskaitą, užtikrinančią jų valdymą, teisės aktų nustatyta tvarka teikia susipažinti ir tirti saugomus dokumentus ar jų kopijas archyvo skaitykloje, juridinių ir fizinių asmenų prašymu, tenkinant jų teisėtus interesus, išduoda saugomų dokumentų pagrindu sudarytus archyvo pažymėjimus, patvirtintas dokumentų kopijas ir išrašus, vykdo institucijose ir įstaigose esančios administruojamos valstybinio archyvų fondo dalies dokumentų tvarkymo ir apskaitos priežiūrą, teikia metodinę pagalbą, kaupia informaciją apie archyvo profilio dokumentus ir jų saugotojus, teikia LAD pasiūlymus dėl archyvo fondų papildymo, vykdo Lietuvoje ir užsienyje esančių archyvo profilio dokumentų paiešką ir inicijuoja jų ar jų kopijų įsigijimą, teikia informaciją asmenims ir institucijoms, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja prašymus, pasiūlymus ir skundus.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. pasikeitė subjektai, vykdantys dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą ir Lietuvos ypatingojo archyvo (toliau – LYA) pavaldumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą (toliau – LVAT) vietoje ankščiau veikusio LAD. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 197 „Dėl valstybės archyvų nuostatų patvirtinimo“ 1.4. punktu nutarė patvirtinti LYA nuostatus. Juose nurodyta, kad Archyvas yra valstybės archyvas administruojantis priskirtą Nacionalinio dokumentų fondo dalį ir atliekantis įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas. Archyvo savininkė yra valstybė. Archyvo savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl Archyvo reorganizavimo, likvidavimo ir buveinės pakeitimo priėmimą) įgyvendina Kultūros ministerija. Archyvas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir anspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Archyvas yra biudžetinė įstaiga, pavaldi ir atsakinga Lietuvos vyriausiam archyvarui, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės piniginių fondų lėšų. Pagrindinis Archyvo veiklos tikslas yra atlikti viešąjį administravimą, susijusį su archyvų ir dokumentų valstybinio valdymo sritimi. Siekdamas šio tikslo, teisės aktų nustatyta tvarka, Archyvas kaupia, saugo, tiria ir populiarina Lietuvoje veikusių TSRS specialiųjų tarnybų, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos komunistų partijos, TSRS gynybos ministerijos padalinių, kitų susijusių įstaigų ir organizacijų veiklos dokumentus, pasipriešinimo (rezistencijos) TSRS ir Vokietijos okupaciniams režimams struktūrų dokumentus, taip pat iš kitų valstybių gautus susijusius dokumentus ar jų kopijas, privačių juridinių ir fizinių asmenų perduotus dokumentus.

Fondą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimai, potvarkiai archyvo darbo klausimais, Lietuvos archyvų departamento (LAD) generalinio direktoriaus, Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (LVAT), Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktoriaus įsakymai veiklos klausimais, etatų sąrašai, metų išlaidų sąmatos, veiklos planai ir ataskaitos, LYA Ekspertų metodinės komisijos posėdžių protokolai, susirašinėjimo su LAD, LVAT, valstybės archyvais ir kitomis institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis archyvo veiklos ir dokumentų naudojimo klausimais dokumentai, Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų fondų (LSSR KGB, MVD ir kt.) sąrašas, kiti veiklos dokumentai.
anglų, lietuvių, lenkų, rusų
Dokumentai perimti iš Lietuvos ypatingojo archyvo.
Fondas papildytas 2019 m. Fondą numatoma papildyti.
mašinraštis, ranka rašyti dokumentai, elektroninis dokumentas
apyrašas
archyvai
 Prašome palaukti...