Lietuvos kareivių motinų sąjunga (toliau – Sąjunga) yra savarankiška visuomeninė organizacija, įsteigta 1991 m. lapkritį, jos įstatai įregistruoti tų pačių metų gruodį.

Pagrindiniai Sąjungos veiklos tikslai yra nuo 1945 m. liepos iki 1991 m. gruodžio sovietinėje armijoje (toliau – SA) žuvusių, sužalotų ar kitaip nukentėjusiųjų Lietuvos jaunuolių motinų ar kitų artimųjų, taip pat pačių SA nukentėjusiųjų asmenų telkimas bendrų problemų sprendimui, Lietuvos sovietinės okupacijos pasekmių likvidavimui ir istorinės tiesos atkūrimui, visų 1945–1991 m. SA žuvusiųjų Lietuvos jaunuolių atminimo įamžinimas ir visokeriopos pagalbos teikimas SA sužalotiems asmenims bei SA žuvusiųjų asmenų tėvams.

Iki 1992 m. birželio Sąjungos veiklai vadovavo taryba ir koordinacinė taryba, atlikusi vėlesnio Sąjungos prezidiumo funkcijas. 1992–1999 m. Sąjungą (būstinė – Baisogaloje) sudarė Prezidiumas, Revizijos komisija ir miestų bei rajonų iniciatyvinės grupės. 1996 m. organizacija telkė per 3000 tikrųjų narių (SA žuvusių ar suluošintų asmenų motinų, tėvų, žmonų ir kt. artimųjų). Iki 2000 m. Sąjungos pirmininkė buvo Birutė Kairienė.

1991–1999 m. Sąjunga rinko ir sistemino duomenis apie SA žuvusius ir sužalotus Lietuvos jaunuolius, rūpinosi sužalotų tarnybos SA metu ir susirgusių likviduojant Černobylio atominės elektrinės (1986 m.) padarinius asmenų bei SA žuvusių jaunuolių šeimų narių socialinėmis reikmėmis, kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija rengė SA sužalotų (susirgusių) asmenų gydymo dokumentaciją, bendradarbiavo su Lietuvos ir užsienio visuomeninėmis organizacijomis, teikė siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei dėl įstatymų bei įstatymų pataisų, įtvirtinančių papildomas socialines garantijas SA nukentėjusiems asmenims ir jų artimiesiems, dalyvavo visuomeninėje, šviečiamojoje ir kt. veikloje.

Sąjunga savo veiklą tęsia, dabartinis Sąjungos pavadinimas – visuomeninė organizacija „Lietuvos kareivių motinų sąjunga“.